ž

2 ž interj. 1. ūmiam suspengimui (galvoje) nusakyti: Ž į galvą, ir išsitiesiau – apsisuko galva Krš. 2. tęsiamai tariant reiškiamas ūžimas, šniokštimas: Pagirdo anas: ž ž ž ūžia, trata medžias Grv. Išeinu priemenėn – ž ž ž [lietus], net padais nuejo Kp. Ž ž ž [liepsnojantis] stogas vidun sulėkė Vlk. | Ugnis ne boba (smarki), ž ž ž tik eina Krš. 3. tęsiamai tariant nusakomas spengimas (galvoje): Atsigulu, tai ž ž ž – nebeaptyla galva Mžš. Ž ž ž galvo[je], kaip svirplių prisiveisusi Krš.